Vardai ir pavadinimai
ištirps ant balto sniego,
atsispindės veidai langų
stikluos,
prasmė artybės bus įamžinta
minties dienorašty
ir mūsų vasaros žieduos.

Prasmė artybės mus lydės
gyvenimo alėja,
lydės ilgai,
kaip prakeiksmas dangaus,
keistai atrodys sniegas,
baltas mėnuo,
atodūsis nutolusio rudens.

Ir mes, pažvelgę į save,
nesistebėsim,
kuomet atsispindės veidai
langų stikluos ne tie,
prasmė artybės, tartum meilė
šiaurės vėjo,
išliks įamžinta dienorašty
minties.