Iš akių žvaigždės šviesą išlaistė. –
Tyvuliuoja aplink ežerai.
Mėnuo tyliai lyg katinas vaikšto.
Laka tamsą namų žiburiai.

Krebžda pelės, namiškiams įmigus.
Bėga šiurpas per vario laidus.
Vėjo nerimą išverkia liepos
Lyg už prarastus veltui metus.

Tęsia savo nežemišką kelią
Pasiklydus danguj pilnatis.
Ratilais verkia tyliai upelis.
Lieptas guodžia girgždėdamas vis.

Tik šešėlis nuliuoksi pakrante. –
Jis susižavi burtais nakties.
Į rugpjūčio man paruoštą šventę       
Išeinu parsinešti vilties.