Kupidonas iššaudė strėles,
    Jo dėkle tik žiedelių krepšelis.
    Ligi skausmo man trūksta tavęs,
    Mena mus baltas sodo takelis.

    Išėjai lyg per ledą – tolyn,
    Mirksi liūdnos purienos blakstienom.
    Vilgo lūpas kartus troškulys.
    Laša naktys lyg suodinas pienas.

    Prasiskleis baltažiedės krantuos,
    Drums lakštingalos vakaro tylą.
    Kas tave pavaduos, kas atstos? –
    Lyg plaštakių būrys mintys kyla

    Į padangių beribes erdves,
    Tik atsakymo laukti pabodo,
    O pavasario balsas jau švęst
    Kviečia magiškuos sakurų soduos.