Seminolės puikioji naktis
su švelniųjų mimozų virpėjimu
vilgo sielą gilia netektim...
Seminolės puikioji naktis!

Paslaptinga padangių būtis,
apsikaišius žvaigždžių milijonais,
nesupras, ko pavargus mintis
vis klajoja po šiaurės tolius.

Man vaidenas pušų šlamesys,
toks didingas kaip gausmas vargonų,
ant delnų šaltuonėlė pusnis
ir arimuos sustingęs artojas.

...Ir mėnulio skaidri pilnatis,
kad atrodo ranka palytėtum,
virš galvos taip arti, taip arti -
glosto veidą sidabro švytėjimu.

Paskandinki mane užmaršty,
kad atgimčiau nauju praregėjimu,
Seminolės puikioji naktie
su švelniųjų mimozų virpėjimu.