Neša vėjas vieną lapą
Ir į ausį tyliai šneka:
Pasikviesk draugų nuo medžių,
Duosim rudenėliui pradžią...

Aš medžius linguosiu šuorais,                 
Nesitaikstysiu su norais.
Saulė nudažys geltonai,                               
Bus ir atspalvių, ir tonų.                   

Iš visų pasaulio vietų                             
Prisišauksiu brolį lietų,                               
Mudu skleisim rūką tirštą.                     
Lapai kris, nekils į viršų.

Žemę jais storai užklosim,
Lapuos su vaikais lėkuosim.                       
Net kai nosį ima gelti,
Negalės vaikai sušalti.