ELEGIJA SKAIČIAMS.
(Nuo vieno iki devynių, kiekvienam skaičiui skiriant po 27 žodžius. Kodėl? 2+7=9 Žodžiai prasideda skaičiaus pirmąja raide.)
Elegija Vienetui
VIENATVĖ
Vėjuotą vakarą viršukalnėje vynmedis vogčiomis Viešpačiui vyzdžiu virpteli. Vieniša vidurnakčio vilkė viltingai vienmarškinę vienuolio vienatvę vynu vilgo. Varno vaizduotėje vienplaukė varguolio vaikystė vartydamasi vaiposi. Vienišiau, vėlu verkšlenti...
Elegija Dvejetui
DRAUGYSTĖ
Dusyk dunkstelėjo duonkepė. Dūsavo duonkepys dūmais dusdamas, duonriekio, druskos dairydamasis.
Drugys drumzliną dangų dejuodamas draskė. Dulkėse dvejonių draiskalai dvokė. Dryžuotas džiaugsmas drebėdamas dzingsėjo.
Du draugai duona dalijosi.
Elegija Trejetui
TRIUMFAS
Tuščioje trobelėje tvinkčiojo tyla. Trissyk trumparegis truktelėjo tirštą tamsą. Tamsiaveidis troškulys tekštelėjo tankumynėn. Teisybės taurė tabaku tvokstelėjo. Trys trūkumai tylutėliai toliau trūnijo tiksenančioje teisėjo tikrovėje. Tironas triumfavo!
Elegija Ketvertui
KANTRYBĖ
Kantrybė kadagiu kasnakt karščiavo. Kranklys kankinamai klausinėjo: KAS? KODĖL? KADA? KAIP?
Krūpteliu. Klaupiuosi karštligiškai kūkčiodama. Kalbėti kankinančiai koktu. ...kikena kėkštas kitapus kalno. Krešant kraujui – keturi klausimai Kūrėjui...
Elegija Penketui
PALIEPIMAI
Pasiekęs piliakalnį, piemuo pavargęs prisėdo. Pailsėjęs prigulė. Pagiežai pūgžliu patamsiais pėdinant, pranašo penkis paliepimus prisapnavo: pyktį pelenais paversti, pagyras – paminti, prisirišimus – perskrosti, padorumo paisyti, prasmės – paprastume paieškoti.
Elegija Šešetui
ŠVIESA
Šikšnosparnio šiurkštumas švarkštė, šmėkliškai šarmojo. Šlykščiai šmirinėdamas šis šaipėsi, šnekalais šantažavo. Šilagėlės širdyje šešios širdgėlos šėlo. Šilkmedis švelniai šnabždėjo, šunvotę šluostė, širdingai šlamėjo. Šienpjovys šiąnakt šviesos švystels.
Elegija Septynetui
SIELVARTAS
Sraigė saldžiai snaudė. Staiga, saldžiarūgščiam sapnui smiltimis subyrėjus, sukluso. Svirplys smilgos smičiumi svajones skrupulingai svėrė. Slapčiomis strazdas skustuvu skrodė. Smuiko skruoste septynios skiedros suvirpo... Sielvartas saulėje silpo.
Elegija Aštuonetui
AIMANOS
Ant akmens avietės ašara aikčiojo – aštuoniom aimanom atsiduso artojas. Arklo ašmenys atšipo. Avilys apnašom apaugo. Aukurą aušra atvėsino. Aukso avelės alkanos almėjo. Apmaudžiai atsiskyrėlis auksakaliui auksą aukojo.
Elegija Devynetui
DVIVEIDYSTĖ
Daugiasluoksniame dangaus dėmenyje, debesys demagogiškai demonstravo dviveidį drovumą. Demonai dūko, didžiavosi, darkėsi. Drebėjo dvasingumas dervom dergiamas.
Driokstelėjo dagtis draskydama daigus. ...dirstelėjo dainius, Dievo delne devynios dorybės dygo...