Gyvenimas lyg rožėm klotas-
Gražus ir mielas atrodąs,
Tik kam jų reikia?
Tų- minčıų.

Besieliu, aimanuojančių, skaudžių,
Tik jos mus ir tebeskandina
Į liūną, tą netikrą viltį,
Kur akys liūdesiu sužimba....

Kur mus iliuzija nardina?
Ta nesibaigianti viltis,
Kuri mūs slaptus norus žino,
Kuri mus pražudys


Eglei Tavo Matas