Lietuva dar gyva -
iškankinta, sutrypta - gyva!
Kraujo ašarom laistyta,
durtuvais subadyta - gyva!

Iškentėjus ledynų speigus,
taigos šaltį,
stepių klaikumą,
skausmą pakėlus - gyva !

Išparduota, išduota,
išmainyta už auksą,
už kąsnį duonos kasdienės,
už šaukštą valgio sotesnio,
už akimirką laimės - gyva! ...

Vėl aušra patekės
nors pasruvus krauju,
nors suvarstyta durtuvo smūgių
ir vaikams ar anūkams
nušvies naują kelią
į Laisvės Rytojų,

kur Tėvynė švytės
visomis spalvomis,
kur Tėvynė skambės
visomis gaidomis,
kur nebus jau nei kraujo,
nei ašarų...