Praranda tik gyvieji – tu tiki?!
Tik juos aplanko valanda nyki?
Išsiskyrimai ir laukimas vėl
Gyviesiems skirta, bet, sakyk, kodėl?
Net gėlės žydinčios languos baltai
Ištirpsta netikėtai, nelauktai
Ir vėl belieka laukti, gal pražys…
Bet tai – miražas, o ne netektis!
Tu juk sulauksi rytdienos šviesos
Tarsi pavasario gėlė rasos,
Sulauksi visada to, ko tikies,
Likimo valanda tavim tikės.
Nereikia skausmo kęsti – jį nuvyk!
Paliepus jis ištirps, išnyks.
Tik įtikėk šventai nauja diena –
Gyvenimas yra vilties daina.
Panorai laisvas būt nuo praeities? –
Žiūrėk į ateitį akim vilties!
Stebėsi, ko kasdien nepamatai,
Galbūt tai bus Veneros atšvaitai.
Commenting expired for this item.
No comments