TU ATĖJAI
 
Tu atėjai – iš minios išsiskyrus,
Ant mano akmenuoto tako gėle sužydai.
Atėjus tau – upeliai virto upėm,
Didžiausiom jūrom išsiliejo maži ežerai.
 
Karščiau, nei saulės spinduliai, sušildei.
Paimk mane už rankos ir į nežinią nuvesk.
Lai nežinioj  nebūna nieko kito -
Tik tu ir aš. Jei ne – imk mano širdį iš išmesk.
 
Išmesk, lai šąla ji žieminiam šalty,
Lai saulės spinduliai džiovins, jeigu ji to verta,
Įskaudink sielą, kad ji neatleistų,
Tiktai tada aš patikėsiu – tu ne man skirta.
 
Išmesk ne tiktai širdį...
Nurink nuo akmenuoto kelio ir gėles...