TU NEGRĮŽAI...
 
Ne vėjas, drebančia ranka,
Tą naktį glostė mano skruostus –
Tai tavo lūpomis aistra
Tada rakino mano bluostus.
 
Tu lūpomis akis lietei,
Pirštai šukavo mano plaukus,
Krūtinėj daužėsi širdis
Emocijų audros sulaukus.
 
Tavųjų rankų šiluma
Ugnim užpildė mano kūną,
Išjungus protą, aš grimzdau
Į nuostabų palaimos liūną.
 
Kai vėl į žemę sugrįžau
Nežemiškos aistros sulaukus,
Atšalę pirštai negrabiai,
Lėtai šukavo mano plaukus.
 
Paskui lyg vėjas pradingai,
Ilgai ilgai tavęs aš laukiau,
Tačiau – atgal nesugrįžai
Ir aš savu keliu patraukiau.