TU UŽDEGEI...
 
Ũždegei manyjè tu liepsnelę,
Plaĩkstos ji tarp tavųjų delnų.
Lyg akloji, aš pamečiau kelią,
Nuo ugninių tavų bučinių.
 
Tavo rankos, lyg ąžuolo šakos,
Nuramina ir migdo mane.
–Nešk atsargiai, žiūrėk nesuklupki
Akmenų pribertam kelyje.
 
Gera man tavo šilumą jausti
Ir žinoti, kad būsim kartu.
Kam, likime, turiu padėkoti
Kad many meilę uždegei tu?