Skrido varna pūstuodegė,
Skrisdama ji: – Kar! – pasakė.
Apšarmojo snapo galas
Ir kojelės jai sušalo.

Varna angina susirgo
Ir nutūpusi pravirko:
Kaip dabar reikės karksėti,
Jei reiks lovoje gulėti?

Sirgti varna juk nepratus,
Suka apie lizdą ratais.
Snapas tapo net raudonas.
Nepažino tūlas Jonas.   

Gal tai gandras raudonsnapis?
Bet kodėl jį seka lapė?
Jonas varnos nepažino
Ir gandru ją pavadino.

Tik juodoji: – Kaaar! – sušuko
Ir į lizdą greit įsmuko.
Šiltas lizdas – sausi lapai,
Nepasieks jos sukta lapė.

Tupi ir per kraštą žiūri,
Ką kūma laputė turi.
Kaip jos grobį greit nuraškius.
Gal rudoji išsiblaškius.