Aš pasiilgau šito žalio  šilo
Ir Žeimenos gaivinančios srovės, 
Kur sietuvos, viliojančios ir gilios,
Atrodė, į gelmes gyvenimo išves.
 
Bet tavęs man trūko gal labiausiai
Svetimoj ir rūsčioje šaly,
Kur išsigrynino tėvynės meilės jausmas
Kad jau gyvent svetur nebegali...
 
Todėl aš sveikinu sugrįžęs net boružę,
Nutūpusią ant tavo saulėtų delnų,
Tėvyne Lietuva, Karališkių giruže,
Šaltini  mano meilės ir dainų.