VIENATVĖ
Žvelgiu į amžinai banguojančią platybę,
Paskendusią dienos spalvų žaisme,
O vėjai kelią tiesia praeities tolybėn...
Ir išnykstu savų svajų geisme...
Tuomet jau mintys išlaisvėja...
Aš įsikūnijęs į buvusias sielas,
Skrendu kartu per lygumas ir gojus,
Bandau jų išmintį įminti, kol - dingstame tolumoje...
Bet šaukia vėl gyvenimo tikrovė,
Pripildyta ir poreikių, ir patirčių,
O mintys traukia į vienatvę -
Aruodą svajų ir minčių.
Commenting expired for this item.
No comments