Kam tau žnyplės? – Ir taip tu turtingas,               
Įžvalgus ir landus lyg žuvis.
Va, žiūrėk, tas prie darbo aptingęs,             
O tu mėgsti desertus kelis.

Nesitenkini duona ir pienu –
Reikia sraigių, krevečių, kavos.             
Emocingai iškloji naujienas
Ir neleidi užlipt ant galvos.

Jei pavojus – greit apsuki lanką.
Sumaištis – vėl slenki atbulai.                 
Koks gudruolis! – Ne žnyplėm, o rankom   
Kitų norus slapta nukarpai.                             

O pačiam dygsta regeneratai –                           
Neatšipusių norų galai.
Per tave kišenes kiti krato,               
Tau svarbiausia – savi marškiniai.