Įžengė Žemė į TV studiją-
Papuošta ir gėlėm,ir žolynais,
Na,žinoma,padekoruota.
Kalbėjo ir kalbino ją čia visi-
Ministrai,grafai,prezidentai...
Žemė tylėjo jupiteriams šviečiant.Ji ašarojo ir akis mėlynas šluostės.
,,Tai kaip ,motušėle,tu gyveni?
Kas  kalnuose tavo ir slėniuos?
Kaip mažutėliai tavo basi
Sutinka naujas mėnesienas?
Tiek pagrobta,parduota,tiek išduota...''
Žemė tylėjo,tylėjo lyg žemė,
Ir tirpo tik pašalas,gruodas-
Tekėjo upeliai ar ašaros jos,
Ar kraujas Žemės besotis...
Neatsakė ji nieko,šypsojo-gal verkė?
Ovaldovai išėjo sutrikę-
Net jupitriai švietę užgeso...