Ištroškus Žemė šaukiasi Dangaus:
Meldžiu-Išgelbėk,mano žydras broli!
Atsiūski debesi lietaus,
Ir iš manęs po to prašyk konori...

...Bejėgės gėlės žuvo-nepražys,
Kaitros nulietai žolei irgi mirti lemta,
Iš nustekentu krūmų stagarai beliks,
O nuo galūnų medžių lapai krenta...

...Net ir gaivioji rytmečio Rasa,
Daugiau padėt nebegali,
Išdžiuvo-nusiplukusi visa...
Meldžiu tavęs,Išgebėk Visagali!..

...Aš visuomet tik tau lenkiaus,
Ir tau Aukščiausiasis-dėkodavau už viska..
Atsiuski debesis-brolau!
Jau perkarštai-motulė Saulė tviska!..

.. Ir iš už mėlinujų marių ir aukšų kalnų,
Atgynė Vėjas savo avinėlių bandą...           
               
Lietus pradėjo lyt iš debesų...
-Aukštas Dangus,išgirdo Žemės maldą.