Ant palangės žydi rožė
Užmiršta, užmiršta
Kol už lango šviečia saulė
Geltona, geltona.

Pavydėjo ji ramunei
Visada, visada
Ir kartojo sau po lapais
“Ji laisva, ji laisva.”

Kai pirma žvaigždė suspindo
Įžiebta, įžiebta
Ramunėlei jau atėjo
Pabaiga, pabaiga

Rožė nebematė jos jau
Niekada, niekada
Ir kartojo sau po lapais
“Aš gyva, aš gyva.”