Laima Kreivytė
Sapfo skai(s)tykla

jos trinasi šonais

nemaskatuoja skvernais

išrikiuotos it kareiviai

be uniformų

nebent tos

iš elitinio

pasaulinės literatūros bibliotekos

dalinio

drauges renkasi pagal ūgį

kartais pagal spalvą

kai kurios buriasi į draugijas

kitos šliejasi prie bet ko

 

yra numylėtinių

kurias varto glosto

neša nuo stalo prie lovos

kol palieka išžergę

prie kompiuterio

kitos kantriai laukia

šeimininkės

kuri niekada neprieis

tik iš kvailo užsispyrimo

jaučiasi pranašesnės

už tapetus

 

spalvotos prie meno

užima garbingiausias vietas

šoka į akis

o pasakyti neturi ką

apie vidinį grožį

nė nekalbu

naktį sapnuoja svetimus sapnus

nuskaitytas mintis

jei dieną praleido ant rankų

vakare jaučia svaigulį

kūną badančias akis

nugara tikrasis veidas

 

jaunesnės rengia grožio konkursus

vyresnės laikosi

patikrintų vertybių

drobinis rūbas

ilgalaikiai santykiai

būna tarp dviejų įsiterpia trečia

bet tai netrukdo

nes visada

kažkas yra pašonėj

kartais sunku apsispręst

kuri meilė svarbesnė

pagauna visuotinė ekstazė

nuo tokio intymaus

spaudimo