nupirkti pieno visoms elgetoms moterims
priešus mintimis apkabinti, iš tolo linkėti ramybės
(nes nėra draugų nei priešų – tik mokytojai)
norus it seiles varvančias ištirpdyti smilkalų dūmuos
melstis nieko nebeprašant sau, net sveikatos tėvui nei motinai
nei tam šventyklos kupreliui, neprašant laimės nė trupinio
dieną praėjusią paukščiams sulesint, užmiršt ir būsimą
atrakinti visus kambarius, širdies kertes atlapoti
priglausti kiekvieną neprašytą, nelaukiamą, svetimą
nuotaka tapti visų vyrų, visų alkanų, nelaimingų
Mirtį pamilti, ir mirus pačiam artimiausiam – nė ašaros
atminti – viskas tėra pirma ir paskutinė akimirka
kaip atmena vaikas, mokytis neužaugti,
nelaukti, atrišti visus siūlus –
kad nebegimtum žmogum, vėl
gimtum vėju, lašu,
jūra