Kalba
esi
ir mano lūpos trupa
neišdegtus garsus
nušluoja vėjas
po liepomis bijodamos
bučiuoja
karščiuojančius lapus
dvi girtos fėjos
naktis iš lėto nuslenka
turėklu
šalti dangaus lašai
į veidą plakas
ir perregimą laiko tėkmę
sustabdo virptelėjęs
lapas
Add Poem
Go to library