Nenoriu skaičiuoti valandų ir minučių,

kvėpuoti pagal tavo nuotaikas.

Vienas yra mano gyvenimas – ir aš viena,

kad ir kaip man patiktum.

Vienas langas žvelgia į kalnus – nuo viršūnės

atsimušęs žvilgsnis krenta į vieną lovą, stalą, kompiuterį,

mėlyną dušo kabiną.

Vienas balkonas žvalgosi įstrižai ir net kaimynai

tik už vienos sienos, kita – galinė. Tai mane džiugina!

Vienas yra deadline’as. Daug tarpinių stotelių iki finišo.

Turiu šį tą išmokti, šį tą parašyti, kol tu

tyrinėsi naujus kūnus ir senstantį savąjį.

Žemiški kūnai nesiekia mano planetos –

mirusių žvaigždžių šviesa tejaudina šiltnamius.

Man labiausiai patinka ambivalentiškas oras –

ne saulė, ne lietus, ne šaltis ir ne karštis.

Tiesiog – tokie debesys. Pilki kamuoliniai debesys.

Ir vienas kavos puodelis ryte.