anapus tylos

yra žodžiai,

laukiantys prabilti,

kuriuos kadaise žinojai,

kartais prisimeni

 

anapus tylos

naktis pilna žvaigždžių,

paukščių takai,

dvaselių, kuždančių

savo kalba:

 

 esi čia tik šiandien,

tik akimirkai,

kad sušiltų delnai,

suspurdėtų  širdis

iš džiaugsmo,

iš liūdesio --------

 

anapus tylos

medžių viršūnėmis skrieji

aukštesnių

už aukščiausius kalnus

 

anapus tylos   

tūkstančiai tavo gyvenimų -

klaidžiausių pasakų,

baigias laimingai

ir vėl prasideda

 

anapus tylos

maldos gražiausios,

ataidinčios lyg varpai

seno miestelio bažnyčių -

 

teesie, tebūnie, teeteinie,

likimo vėjau,

likimo vėjau,

likimo vėjau ------

 

anapus tylos

klausytis kaip laikas -

boružė stiebu -

skubėdama

slenka

...