Tėve mūsų

kuris esi  žemėje

Kuris griauni, kad pasėtum

išaugintum bent laibą stiebelį širdy

 

kuris užmigdai, kad pamirštume viską

mintis išbarstytume paukščiams

 

palieki vienišus,

kad ieškotume kelio

 

išlaipini tuščioje stotyje,

kad praeitin neberiedėtume

girgždančiais vežimais -

nebereikia, kartoji

 

Tėve mūsų

kuris ardai pilis iš smėlio

ir lyg amžinas sargas šypsaisi,

kai raudu grotuotam ankštam kambarėly,

bokšte iš vaikystės pasakos

 

o už tavo didelio lango,

Tėve mūsų

toks beribis,

raudonas nuo saulės dangus

kuriame irgi esi

...