nupirkti pieno visoms elgetoms moterims

priešus mintimis apkabinti, iš tolo linkėti ramybės

(nes nėra draugų nei priešų – tik mokytojai)

 

norus it seiles varvančias ištirpdyti smilkalų dūmuos

melstis nieko nebeprašant sau, net sveikatos tėvui nei motinai

nei tam šventyklos kupreliui, neprašant laimės nė trupinio

 

dieną praėjusią paukščiams sulesint, užmiršt ir būsimą

atrakinti visus kambarius, širdies kertes atlapoti

priglausti kiekvieną neprašytą, nelaukiamą, svetimą

 

nuotaka tapti visų vyrų, visų alkanų, nelaimingų

Mirtį pamilti, ir mirus pačiam artimiausiam – nė ašaros

 

atminti – viskas tėra pirma ir paskutinė akimirka

kaip atmena vaikas, mokytis neužaugti,

nelaukti, atrišti visus siūlus –

 

kad nebegimtum žmogum, vėl

gimtum vėju, lašu,

jūra