tiesiai eik kokį trečdalį gyvenimo

stovės ten toks miestas

iš tolo užuosi

jam tiek metų kad daro po savimi

laidoja po pamatais

 

rūsiuose agurkai ir bulvės nuo praeito karo

aklose akyse blyškūs daigai

stiklainiai išsproginėję

žiurkių dinastijos

senesnės už bažnyčias

 

gyvena ir keli parfumeriai

atsidarę parduotuves bokšto papėdėje

prasivėrę langus vasarą

erzina sugužėjusius mugėn

kaimiečius

 

o dar ta broga ir anglies smalkės

iš kaminėlių

salsvas dūmas iš karčemos

tai tik rankų darbo tabakas dar ne žolės laikai

 

tiesiai eik kokį trečdalį gyvenimo

paskubėk nes ilgiau užgaišęs

būsi per senas tam miestui

kol dar su rilke ir trakliu už parankių

prie stalo su alaus bokalu

 

kol dar naktį matos daugiau nei dieną

net jeigu nežiūri po kojom

į kryželius smūtkelius prie kelio

į moters kojas švytuojančias priešais

fosforines kompaso rodykles kurios varo iš proto

rodo šiauriau visada šiauriau

 

kur turėtų dilgsėti keliarodė žvaigždė

kur žiauresnis klimatas

šąlančios moterys miegančiosios gražuolės

už kiekvieno tamsaus lango

tame mieste kur turi suspėti

 

tiesiai eik

kol prieisi šakotą kaip ąžuolas sankryžą

patikliam žvilgsniui mirksinčią šviesoforais

iš tiesų dykumą

didelę smėlio pustomą aikštę

prie baltos katedros

čia ir ištiks tave pirmasis pasimatymas