sprangaus pavasario būta

giesmių ir žiedadulkių būta daugiau

negu telpa gerklėj

alergijos šienligė eroso priepuoliai

 

kas dar ką dar pamiršau

leisdamas dienas šiapus apmusijusio

paukščių išmatom ištapyto stiklo

margaspalvių kiaušinių lukštai

girgždėjo po kojom

jaunikliai jau lavino balsus

dar nematomi dar tik nuspėjami

kaip paskutinė raidė kryžiažodyje

 

gyvybė

pirmas į galvą šaunantis žodis

pirmas žodis visada banalus

kad ir ką pradėtum

eilėraštį nekrologą išmaldą ar maldą

gyvybė banali

pavasarį ji užtvindo laukus ir pievas

nepadeda melioracijos grioviai

pauzės tarp veiksnio ir tarinio

slaptos užuominos apie mirtį

nuorodos į hebrajus ir graikus

 

nes gyvybė baisi kaip rainerio marijos angelas

nesu jo matęs

nesu matęs ir griežlės

kuri kiaurą naktį monotonišku balsu

pjauna pasaulį pusiau išilgai horizonto

kol užkabina saulės arteriją

turiu rinktis tarp gėrio ir blogio

tarp banalybės ir miego

kiekvieną naktį kamšaus ausis

sandariai uždarau langą

gyvybė baisi

kas sakė

kad paukščiai neturi sielos

 

tas aklas ir plikas išstumtas iš lizdo

be teisės sugrįžti paukščiukas

buvo pirmasis šio pavasario angelas

nutrenktas žemėn liežuvis neapsiverčia

pavadinti jį liuciferiu

šviesos nešėjas

tilpo į delną beveik įžiūrimas

beveik švytintis

 

krikštijau jį juoduose

melioracijos griovio vandenyse

sakiau pakentėk visai neskaudės

 

sprangaus pavasario būta