Eugenijus Ališanka
poezijos dekalogas

1

neturėsi kitos mūzos tik dilgėlių lauką per kurį brisi plikomis blauzdomis kasryt

 

2

nerašysi eilėraščių apie paskutinę vakarienę išgertą vyną taurių duženas tavo girtuoklystės keliaus iš kartos į kartą ir karčiausius vaisius skins paskutinieji skaityti nebemokantys

 

3

nesidangstysi eilėraščiais nes jie pritraukia žaibą net jeigu slepiesi po antkapiu ar atsiskyrėlio oloje 

 

4

švęsi šventes kitomis dienomis ir kitais metų laikais negu tavo mylimi žmonės turėsi savo kalendorių kuriame nebus raudonųjų dienų bus juodosios naktys bus juodosios skylės kurios ir yra tikrosios poezijos žvaigždės 

 

5

gerbsi kalbą ir visus kurie randa joje prieglobstį ir tuos kurie neturi ko pasakyti jų legionai po žeme danguje ir miestuose ir tuos apie kuriuos nėra ko pasakyti nes nebūsi tikras kur prasideda kalbos galaktika kur ji baigiasi

 

6

nežudysi eilėraščių kurie ordomis traukia iš sodomų ir gomorų kurie parsiduoda ne už duonos kąsnį    kurie nesupranta ką daro nežudysi užgniauši savyje kritiko šventą įsiūtį

 

7

nesanguliausi su poeto moterimi net jeigu ji yra tik jo mūza gyvenanti aukštu žemiau negu angelų šeima

 

8

nevogsi iš tų kurie nerakina durų nei iš mirusiųjų visa ką rasi prie savo durų ar pašto dėžutėje sukūrensi krosnyje neatplėšęs pelenais patręši nuolat alkstantį savo talentą

 

9

nemeluosi rimuodamas

 

10

negeisi asilo ar eilutės nei žodžių kurie vergauja kitiems turtingesnis netapsi būsi geras bet ne geriausias