Senamiesčio keistos lėlės –

Kai siaučia lietus pašėlęs,

Ant čerpių raudono stogo

Palikę teatrą, šoka.

Jos būna juokingos ir liūdnos.

Jos moka braidžiot po liūnus.

Paskui prie ledų vežimėlio

Aplaižo pirštus pamažėliais...

Šešėlių išmarginta siena

Joms primena teatro sceną,

Tenai, kur iš rankų malonės,

Jos pasakoj – virsta į žmones.