Birutė Jonuškaitė
***

Sapnavau upę

kuri nuplukdydavo

mano jaunų tėvų maldas

ir kojų prakaito kvapą

pakeliui į bažnyčią

 

sapnavau upę

su smėlėtais puslapiais

užsilikusią atminties bibliotekoje

su slėnyje snaudžiančia

kumele ir kumeliuku

 

sapnavau upės vingį

Ties tiltu į Smalėnus

 

moteris

atėjusi iš Avino žvaigždyno

gaudė joje dideles žuvis

 

rankomis

kaip šlapius rąstigalius

traukė iš vandens

ir mėtė į krantą

 

vanduo nesiekė jos šakumo

upės tėkmė nešė palšą rūką

 

moters glėbyje regėjau

vis naują miegančią žuvį

 

įbridau ir aš į vandenį

pradėjau ieškoti jų guolių

vanduo buvo šaltas

gelmė grėsminga

 

žuvis apžiojo mano ranką

į krantą iškėliau

rąstigalį

 

žuvų žvaigždyne

mano mylimųjų nėra