Rimvydas Stankevičius
Pigiausiu tarifu

Dėl to ir skambinu – labai sapnavau –

 

Žemė pavasrį patvino kapais –

Po pat pirkios langu pietys atpūtė

Kelis neprižiūrimus kapelius

Priaugusius sulaukėjusių pirštų –

Barška į lango stiklą

Lyg lietutis, feng šui skambalėliai...

 

Pilni laukai plūduriuoja lyg valčių –

Iš aptvaro išsiveržusių  kapų –

Ne taip seniai mirusius dar galima atpažinti –

 

Tūno lyg debesėliai  virš kauburio–

Kai kurie visai iškorėję –

Kiti – stipresni dar stumiasi kryžiais it irklais ---

 

Reiškia – įgūdžiai lieka (čia visur buvę žvejų kaimeliai) -

Lieka randai ir patirtys

Netgi skausmai kai kurie (tie, kur sakydavom – nerviniu pagrindu)

Lieka pagalvė šlapia nuo prakaito - - -

 

- - - - Nuo prakaito, sakau, ne nuo ašarų -

 

Lieka tik atsisveikint, tik atsidust –

Atleisk, kad taip vėlai skambinu – reikėjo anksčiau,

Suprantu – reikėjo anksčiau –

Bet kol buvai gyvas – visai neturėjau laiko –

 

Žinau, nelabai galima tau šnekėt –

Ten jūsų klausosi –

Tu tik šniokšk į ragelį – aš išsiversiu - - -

 

- - - - Išsiversiu, sakau, neišsiverksiu -

 

Išsivartysiu po skiemenį, akmenį,

Ištikrinsiu pagal natas, sapnininkus...

 

Ne, manojo sapno niekas neaiškino,

Išsigalvojau –

 

Sako, jeigu turi kam papasakot

Savo sapnus – dar nesi vienišas...

 

Todėl ir skambinu, nepaisydamas trukdžių

Nepaisydamas įkyraus tų kapelių birbimo:

„Sujungimas negalimas, prašome

Patikrinti numerį“...

 

Neturėjau daugiau kam, tai ir paskambinau,

Neturėjau daugiau ką veikt, tai ir paskambinau,

Neturėjau daugiau kur dėtis, tai ir paskambinau,

Nejučia užkliudžiau tamsoje varpo virvę –

--- Tai ir paskambinau, skambinu - - -

 

- - - -

Žinojau, kad pakelsi –

Žinau, kad tokiems kaip mes net ir po to,

Net ir ten –

Kartais pasitaiko nemigų.

Pigiausiu tarifu

Dėl to ir skambinu – labai sapnavau –

 

Žemė pavasrį patvino kapais –

Po pat pirkios langu pietys atpūtė

Kelis neprižiūrimus kapelius

Priaugusius sulaukėjusių pirštų –

Barška į lango stiklą

Lyg lietutis, feng šui skambalėliai...

 

Pilni laukai plūduriuoja lyg valčių –

Iš aptvaro išsiveržusių  kapų –

Ne taip seniai mirusius dar galima atpažinti –

 

Tūno lyg debesėliai  virš kauburio–

Kai kurie visai iškorėję –

Kiti – stipresni dar stumiasi kryžiais it irklais ---

 

Reiškia – įgūdžiai lieka (čia visur buvę žvejų kaimeliai) -

Lieka randai ir patirtys

Netgi skausmai kai kurie (tie, kur sakydavom – nerviniu pagrindu)

Lieka pagalvė šlapia nuo prakaito - - -

 

- - - - Nuo prakaito, sakau, ne nuo ašarų -

 

Lieka tik atsisveikint, tik atsidust –

Atleisk, kad taip vėlai skambinu – reikėjo anksčiau,

Suprantu – reikėjo anksčiau –

Bet kol buvai gyvas – visai neturėjau laiko –

 

Žinau, nelabai galima tau šnekėt –

Ten jūsų klausosi –

Tu tik šniokšk į ragelį – aš išsiversiu - - -

 

- - - - Išsiversiu, sakau, neišsiverksiu -

 

Išsivartysiu po skiemenį, akmenį,

Ištikrinsiu pagal natas, sapnininkus...

 

Ne, manojo sapno niekas neaiškino,

Išsigalvojau –

 

Sako, jeigu turi kam papasakot

Savo sapnus – dar nesi vienišas...

 

Todėl ir skambinu, nepaisydamas trukdžių

Nepaisydamas įkyraus tų kapelių birbimo:

„Sujungimas negalimas, prašome

Patikrinti numerį“...

 

Neturėjau daugiau kam, tai ir paskambinau,

Neturėjau daugiau ką veikt, tai ir paskambinau,

Neturėjau daugiau kur dėtis, tai ir paskambinau,

Nejučia užkliudžiau tamsoje varpo virvę –

--- Tai ir paskambinau, skambinu - - -

 

- - - -

Žinojau, kad pakelsi –

Žinau, kad tokiems kaip mes net ir po to,

Net ir ten –

Kartais pasitaiko nemigų.