Kartą po tavimi teko mirti.

 

Supratau - tai

išbandymas  tau.

 

Man tik juokai –

Galėjau sau rėkti iš skausmo, raitytis,

Arti žemę nagais, trumpam netekti jėgų,

Nualpti...

 

Man tik juokai –

Galėjau keikti dievus,

Bandyt subrukt į savo skyles

Savos uniformos draiskanas, dar kiek

paarti žemę nagais, paskui

Valandų valandom

ją stebėti, valandų valandom

Rėkti

Į tavo veidą...

 

Tau sunkiau –

Visa tai  reikėjo ištverti budistiškai -

 

Visai

 

Nereaguojant

 

Kaip per amžius išmokai ištverti

cikadų žvangėjimą, lietų,

Nenustojantį žliaugt tavo veidu, neužsimerkti,

Kalant tau į krūtinę

Mano lengvajam kulkosvaidžiui...

 

Šįkart suklupai.

 

Gailėjau tavęs, manęs

Gailinčio – tau juk negalima jaudintis,

judintis,

Griežtai uždrausta greitint

kvėpavimą, sukąsti dantis...

 

Supratau –

Tu – dar ne jis,

Dar tik neprinokęs

Akmuo tankynėje –

 

Mačiau –

Tau per veidą driežai...

 

Aiškiai, aiškiai mačiau -

Tau per veidą driežai

Įstrižai...

Kartą po tavimi teko mirti.

 

Supratau - tai

išbandymas  tau.

 

Man tik juokai –

Galėjau sau rėkti iš skausmo, raitytis,

Arti žemę nagais, trumpam netekti jėgų,

Nualpti...

 

Man tik juokai –

Galėjau keikti dievus,

Bandyt subrukt į savo skyles

Savos uniformos draiskanas, dar kiek

paarti žemę nagais, paskui

Valandų valandom

ją stebėti, valandų valandom

Rėkti

Į tavo veidą...

 

Tau sunkiau –

Visa tai  reikėjo ištverti budistiškai -

 

Visai

 

Nereaguojant

 

Kaip per amžius išmokai ištverti

cikadų žvangėjimą, lietų,

Nenustojantį žliaugt tavo veidu, neužsimerkti,

Kalant tau į krūtinę

Mano lengvajam kulkosvaidžiui...

 

Šįkart suklupai.

 

Gailėjau tavęs, manęs

Gailinčio – tau juk negalima jaudintis,

judintis,

Griežtai uždrausta greitint

kvėpavimą, sukąsti dantis...

 

Supratau –

Tu – dar ne jis,

Dar tik neprinokęs

Akmuo tankynėje –

 

Mačiau –

Tau per veidą driežai...

 

Aiškiai, aiškiai mačiau -

Tau per veidą driežai

Įstrižai...